- kietakaktis
- 1 kietakãktis, -ė adj. (2) DŽ 1. kurio kieta kakta: Pati banda, kaip kaimo banda, iš įvairių gyvulių: melžiamų karvių, kietakakčių avinų, ožkų Žem. 2. menk. kietagalvis, bukaprotis: Ši mintis nė karto neprasiskverbdavo į jo kietakaktę galvą rš. Kietakakčiai dvarininkai išnaudojo žmones sp. 3. menk. kuris užsispyrusiai laikosi formalumų, biurokratiškai nusiteikęs: Čia tenka susidurti ir su kietakakčiais kai kurių įstaigų vadovais sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.